Bankrotų ėmė gausėti nuo pernykščio rudens

Remiantis Bankroto administravimo įstatymu, bankroto bylą teismas įmonei gali iškelti, kai ji tris ir daugiau mėnesių neatsiskaito už paslaugas ar prekes, viešai pasiskelbia už tai neatsiskaitysianti, skolos pasiekia daugiau nei pusę turto vertės, kai nemokami mokesčiai „Sodrai” ir Mokesčių inspekcijai, algos darbuotojams - du ir daugiau mėnesių. Teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuriam įmonė skolinga, vadinamasis įmonės veiklos kreditorius.

Bankrotų administratorius paskiria teismas, atsižvelgęs į kreditorių, įmonių savininkų ir vadovų pasiūlymus.

Pasak „Orinatos” direktoriaus E.Raukčio, mėsos, pieno, grūdų perdirbimo įmonių bankrotų atvejais didžiausi kreditoriai buvo šių įmonių darbuotojai, nes dėl jiems nesumokėtų atlyginimų buvo susidariusios didelės skolos. „Daugiau kaip prieš dešimt metų vykdytos jų bankroto procedūros buvo ilgos ir tikrai sudėtingos. Šių procedūrų nepalyginsi su kitu bankroto bumu, kai, prieš penkerius šešerius metus Alytuje pradėjus kurtis didiesiems prekybos centrams, ėmė bankrutuoti smulkiosios prekybos įmonės. Jų skolos siekė po keliasdešimt tūkstančių, dažniausiai stigo lėšų atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais, todėl smulkiųjų prekybos įmonių bankrotas neužtrukdavo”, - prisiminė E.Rauktys.

Įmonių bankrotų administratorius kai kas neatsitiktinai vadina duobkasiais - jiems darbo yra visada. Su ekonominiu sunkmečiu pernykštį rudenį ėmė gausėti ir bankrutuojančių įmonių.

Dabar šalyje šį statusą turi per 2 tūkst. įmonių, Alytaus apskrityje - 80. Pastarojoje daugiausia įmonių bankrutuoja Alytuje - 50. Didžiąją dalį sudaro teikiančiosios transporto paslaugas ir statybų organizacijos.

Tenka guosti, net atkalbėti nuo savižudybės

„Nemažai pas mus bankrutuojančių įmonių savininkų, vadovų dar sunkiai išgyvena šį procesą, nors pasaulyje dabar bankrutuoja ir žinomos firmos ar jų filialai. Todėl mums dažnai tenka pabūti guodėjais. Gal ir pasigirsiu, bet nuo kilpos esu išgelbėjęs dviejų įmonių vadovus”, - pasakojo E.Rauktys.

Pastaruoju metu „Orinata” pradėjo vykdyti bankroto procedūras pinigine išraiška tarp administruojamų įmonių didžiausią - 7 mln. 700 tūkst. litų - kreditorinį įsiskolinimą turinčiai Alytuje veikiančiai norvegų kapitalo bendrovei „Norveg real estate”, kuri organizavo penkių triaukščių namų statybą Punsko gatvėje. Statybos projektas buvo pavadintas „Miestu mieste”, bet iki šiol pastatytas tik vienas namas, kito - tik pastoliai.

Bankroto byla „Norveg real estate” iškelta kreditorių, tarp jų ir statytojų - „Alytaus rentinių” prašymu, kuriems skolos siekė 2 mln. 400 tūkst. litų.

E.Raukčio teigimu, „Norveg real estate” teismas suteikė likviduojamos įmonės statusą. „Alytaus rentinių” skolą perėmė įkurta nauja įmonė „Alytus land invest”, kurioje, jo žiniomis, taip pat vyrauja norvegų kapitalas.

Didžiausiu „Norveg real estate” kreditoriumi su daugiau kaip 3 mln. litų išlieka DnB NORD bankas, suteikęs paskolą dviem per 7 hektarų dydžio žemės sklypams įsigyti. Daugiau nei 1 mln. litų siekia skolos norvegų investuotojams, apie 160 tūkst. litų - dviem fiziniams asmenims, kurie įsigijo butus „Miestas mieste”.

„Orinatos” vadovo įsitikinimu, didžiausia vertybė šiame objekte yra du sklypai, tačiau vargu ar juos pavyks parduoti neišskaidytų į mažus sklypelius. Jo nuomone, pardavus šį turtą būtų atsiskaityta ir su asmenimis, investavusiais į gyvenamojo ploto įsigijimą.

E.Rauktys įvardija pirmą dabar bankrutuojančių įmonių išskirtinumą, - anksčiau įmones slėgdavo nemokami atlyginimai darbuotojams, dabar paimtos paskolos iš bankų, neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas. Taip bankrutuoja per 50 darbuotojų turėjusi siuvimo bendrovė „Siuvita”, tarptautinio gabenimo įmonė „Mustangas”, kurioje dirbo daugiau kaip 40 žmonių, tiek pat darbininkų įdarbinusi medienos perdirbimo bendrovė „Albrikas” iš Punios seniūnijos (Alytaus rajonas), statybų įmonė „Vitaugė”, „Bildunga”.

„Šiuo metu didelė problema - gaunamos lėšos iš valstybės Garantinio fondo, kurį kaupia veikiančios įmonės, finansuoja valstybės biudžetas. Anksčiau bankrutuojančių įmonių darbuotojai išmokas iš jo gaudavo per tris mėnesius nuo paraiškos pateikimo, dabar tenka laukti apie pusę metų. Mes žmonėms atsiskaitymų negalime paspartinti, tik paaiškiname, kad dėl sunkios padėties atsiskaitymų gali tekti laukti dar ilgiau”, - sakė „Orinatos” direktorius.

Parduodamas turtas nepaklausus

E.Raukčio pastebėjimu, pirmiau iš varžytynių parduodamas turtas buvo graibstyte graibstomas, net kompiuterio pelę už litą nupirkdavo, o šiuo metu bankrutuojančių įmonių patalpos, transporto priemonės, įrenginiai neperkami net paskelbus kelerias varžytynes. „Taip yra ne tik Alytuje, bet ir Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje. Juk mes dirbame visoje šalyje”, - pabrėžė „Orinatos” vadovas.

Bankai, anot E.Raukčio, taip pat turi už skolas perėmę įvairaus nekilnojamojo turto, automobilių, bet nėra šio turto paklausos arba yra priversti jį parduoti pigiai. Tai dar vienas dabar bankrutuojančių įmonių išskirtinumas.

Paklaustas apie tyčinius bankrotus, „Orinatos” vadovas pateikia faktą: „Per dvylika metų teismai šalyje nustatė dvylika tyčinio bankroto atvejų, kai įmonės pinigus naudojo ne tiesioginei veiklai plėtoti ir taip sukūrė bankroto situaciją. Toks atvejis nenustatytas nė vienai Alytaus įmonei.”

Pasak E.Raukčio, kokia gali būti kalba apie tyčinį bankrotą, kai prie jo atveda pati ekonominė ir finansinė padėtis šalyje.

Bankroto administratorių nuomone, dar turėtų pagausėti transportininkų, statybos įmonių bankrotų, šie procesai netrukus gali pradėti grėsti nekilnojamojo turto prekiautojams.